#1 Knygos: Lars Kepler „Smėlio žmogus“ apžvalga

„Smėlio žmogus“ yra skandinaviško stiliaus detektyvas, kuris gimė susijungus dviems rašytojams ir sutuoktiniams – Alexandrai Coelho Ahndori bei Alexanderiui Ahndoril. Tai yra pirmoji šio dueto knyga, kuri pateko į mano rankas, tačiau jau po pirmų skyrių, supratau, kad noriu perskaityti visus jų darbus.

Pradėsiu nuo to, kad skaitant knygą aš tiesiog mėgavausi kaip ji yra parašyta – labai geras stilius, sklandus pasakojimas. Žinoma, už tai reikėtų paploti ir knygos vertėjai. Knygoje nėra nereikšmingų pokalbių, veikėjų ar trečiojo aš pamąstymų apie orą ir debesis. Visa knyga parašyta turint konkretų siužetą, kuris sutelktas į serijinio žudiko, jo aukų ir detektyvų katės-pelės žaidimą.

Veiksmas rutuliojasi nuo pat pirmų puslapių, tad knygos nereikia nė įpusėti, kad pilnai įsitrauktum į veiksmą. Pradžioje aprašoma aukos, kalintos nelaisvėje, išsigelbėjimo scena – tyrėjai šią bylą jau buvo numetę į šalį, tačiau po trylikos metų atsiradęs, mirusiu laikytas jaunuolis, viską apvertė aukštyn kojomis.

Serijinis žudikas Jurekas Valteris trylika metų buvo uždarytas itin griežtai saugomoje psichiatrinėje ligoninėje, todėl vienos iš tariamų jo aukų sugrįžimas ir sukėlė tiek daug klausimų. Kas išleido auką? Kaip ji išliko gyva? Kas ja rūpinosi? Į Jureko Valterio personažą autoriai įdėjo labai daug pastangų, o tai labai jaučiasi skaitant. Serijinis žudikas pasižymi aštriu protu ir yra apgalvojęs kiekvieną detalę. Vienoje knygos vietoje maniau, kad detektyvai apsuko Valterį aplink pirštą, tačiau klydau – jis mąsto visai kitaip nei paprastas žmogus, todėl prognozuoti jo veiksmus, o tuo labiau juos suprasti – itin sunku.

Dar vienas svarbus veikėjas yra detektyvas Jonas Lina. Jis – kvalifikuotas ir daug patirties turintis detektyvas, kuris yra geriausias savo srityje ir knygoje tai aiškiai parodoma, nes jis kuriamas kaip stipresnis, gudresnis už kitus. Na, bent jau man taip pasirodė. Visa knyga kuriama per šio detektyvo prizmę. Beje, ši knyga yra ketvirtoji susijusi su Jono Linos nuotykiais, tačiau tikrai nereikia būti skaičius visų trijų prieš šią.

Knygos skyreliai yra labai trumpi, jie sudaro 1-2 puslapius. Man tai yra pliusas, nes taip lengviau išlaikomas dėmesys ir greičiau keičiasi perspektyvos. Pavyzdžiui, viename skyrelyje gauname informaciją apie detektyvą, o kitame jau persikeliame į psichiatrinę ligoninę ir, sužinome, ką tuo metu veikia serijinis žudikas. Be to, taip knyga skaitosi greičiau. O jei per dieną skaitymui skiriate vos keletą minučių, toks knygos suskirstymo modelis taip pat labai dėkingas.

„Smėlio žmogus“ įtraukia ir nepaleidžia, net neskaitant galvoje vis kirba mintys apie veikėjus ir norisi sužinoti, kas nutiko toliau. Knygoje išlaikoma intriga, puikiai perteikiami visi veikėjai. Pabaigoje, kai jau atrodo, kad viskas išsispręs – gauname dar daugiau neatsakytų klausimų. Tačiau tai nėra neišbaigtumo ženklas, anaiptol, po šios knygos iškarto norisi imti kitas šio dueto knygas iš ieškoti atsakymų, nes, kaip jau minėjau, pagrindinis veikėjas pasirodo ir kitose autorių knygose.

Trumpa informacija apie knyga:

  • Autorius: Lars Kepler
  • Žanras: Detektyvas
  • Puslapių skaičius: 560
  • Leidykla: Obuolys
  • Leidimo metai: 2017
  • Vertėja: Virginija Hurgaitytė

Knygos ištrauką galima rasti ČIA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *